Man, kaip mamai norėtusi, kad vaiko kambarys ir žaislai visada būtų tvarkingai sudėlioti ir net išrūšiuoti pagal spalvas. Bet realybė ne tik, kad neprimena tokio idiliško vaizdo, bet ir kardinaliai skiriasi. Pieštukai minkštų žaislų erdvėje, skaitymo zona paversta gyvūnėlių ir lėlių kampeliu, o lego kaladėlės, laimingos dalyvauja virtuvėlės reikmenų stalčiuose. Ir mano pasamonė iškarto mane ramina: "juk taip skleidžiasi kūrybiškumas!"
Bet ar tikrai tvarka ir kūrybiškumas nesuderinami? Ir vis tik, jie gali puikiai sutarti. Svarbu tinkamai suplanuoti erdvę ir baldus, kurie skatintų ir atlieptų vaiko poreikį savarankiškumui. Dalinuosi man asmeniškai pasiteisinusiais patarimais, kaip suplanuoti vaiko erdvę, leidžiančią vaikui būti savarankiškam ir kūrybiškam, tuo pačiu išlaikant tvarką.
Sukurkite „zonas“
Kūrybos kampelis, skaitymo vieta, poilsio zona, vaikams reikia aiškios struktūros. Tokiu būdu jie išmoksta, kad knygos turi savo vietą, o piešimo priemonės – kitą. Žino, kur eiti, kai nori piešti, o kur, kai nori vartyti knygeles, ar žaisti su minkštais žaislais.
Pritaikykite baldus vaiko ūgiui
Stalas prie kurio vaikas pats gali atsisėsti, lentynos iš kurių vaikas pats gali pasiimti spalvojimo knygelę ne tik kad mažina netvarką, nes daiktai turi savo vietas, tačiau leidžia vaikui jaustis savarankiškam. Jausti ir įgyvendinti "aš galiu pats". Jeigu vaikas gali pats padėti daiktą atgal į lentyną, tikimybė, kad taip ir padarys, padidėja kelis kartus. Žinoma pirmuosius kelis kartus, kartais net keliasdešimt kartu, aprodyti, paaiškinti ir padėti tėvai, o įprotis ir susiformuoja per laiką ir rodomus pavyzdžius bei turimą rutiną.
Mažiau yra daugiau
Per daug žaislų, ypač kai jie visi ant grindų, slopina vaikų kūrybiškumą. Geriau rotuoti žaislus ir knygas, vieną savaitę knygos apie gyvūnus, kitą apie transportą, vieną savaitę dėlionės, kitą konstruktoriai ir pan.
Iš to seka rezultatas, kai kūryba vyksta natūraliai, be chaoso, o tvarka ateina savaime, lyg be pastangų. Žinoma ne nuo pirmo karto.
